išritinti

išritinti
išrìtinti 1. tr. DŽ išstumti, sukant aplink, išridenti: Po Palanga jūra išritina gintarų Šts. Aš tuos žalius dobilėlius visus iššienausiu ir pilkuosius akmenėlius visus išritinsiu TDrIV67(Švnč). Alaus bačkelės jau išritintos ir volės ištrauktos rš. Iš klėties kromo p. Ivonaičio išritino (pavogė) tris bačkas silkių A1884,370. Vabolė įlėkė į lizdą ir išrìtino visus kiaušius iš lizdo ant žemės PP11. Kurs y[ra] klišas, gal tekinį išrìtinti (toks didelis tarpas tarp kojų) Mžk. 2. tr. išjudinti iš esamos padėties, išversti: Išrìtinę buvo iš lovos [miegalių] Krš. Nekelas, išritìna iš lovos i valgyti paduoda Krš. Ne kiek sena tesu, bet vė[ja]s išrìtino iš kojų Šts. 3. tr. išvarvinti (ašaras): Elziutė net ašaras per žandus išritino, jai buvo gaila vilkučio Vlk. Ji viena neišritino nė vienos ašaros rš. 4. tr. prk. išvaryti: Pamiršai, kaip vakar tave pro duris išritinau? B.Sruog. Iš staldžio išrìtinta karvė, vos paeit End. Ka negalia, neišrìtins pri darbo Pvn. 5. refl. šnek. vargstant ką pasiekti, baigti: Ka tik ana išsirìtintų iš tų aštuonių klasių Krš. 6. tr. šnek. iškalbėti: Poterų nebišrìtinau, kunigas sukliko baisia klyksena Ggr. Kaip su rietais išrìtina KlvrŽ. 7. intr. šnek. išvažiuoti: A jau ans išrìtino į Kretingą? Krtn. 8. tr. DŽ išperėti: [Višta,] žąsyčius išritinusi, kaip tikrus savo vaikus mylėjo I.Simon. | refl.: Tie perai tebesantys, neišsirìtinę Šv.
◊ iš po gyvãtės išrìtintų kiaũšį labai gudrus, suktas: Iš po gyvãtės kiaũšį išrìtintų ana Krš.
iš vystyklų̃ (šū́do) išrìtinti paauginti kūdikį (iki 1–2 m.): Džiaugiaus iš vystỹklų išrìtinusi, ką aš numie dykus laikysu Užv. Vargą išvargęs, iš šū́do išrìtinęs, atiduok vaiką (anūką)! Krš.
\ ritinti; antritinti; apritinti; atritinti; įritinti; išritinti; nuritinti; paritinti; parritinti; perritinti; praritinti; priritinti; suritinti; užritinti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать курсовую

Look at other dictionaries:

  • išritinti — išri̇̀tinti vksm. Išri̇̀tinti rą̃stą, stati̇̀nę, rãtą …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • išridinti — išrìdinti tr. 1. žr. išritinti 1: Šie tuoj į sklepą, dvi bačkas auksinių išrìdino Škn. Jiems reikėjo paversti ant šono didelė statinė su vynu, kad ji galima būtų lengviau išridinti iš laivo Šlč. 2. ridinėjant laimėti: Pirmą Velykų dieną man… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • antritinti — antrìtinti (ž.) tr. užristi: Antrìtino an velkių [akmenį] ir išvilko Šv. Akminą ančrìtino an rūsio, ir įlūžo Pvn. Tas žmogus ėmęs ir antritinęs tą patį kelmą S.Dauk. ritinti; antritinti; apritinti; atritinti; įritinti; išritinti; nuritinti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apritinti — aprìtinti tr. 1. apversti: Vė[ja]s apritino trobalę Dr. Būt apritinęs trobalę, kad būčio nesubučiavusi, – toks girtas vyrelis grįžo Dr. Ar aprìtinsi kalną? (ps.) Plng. 2. apsukti: Aš noru aną aprìtinti aplinkuo Vž. Tą vežimą antreip aprìtinom …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atritinti — atrìtinti 1. tr. Pls atstumti, sukant paviršiumi, atridenti: Anie atrìtino tris bačkas Als. Vyrai, atrìtinkit vieną rąstą Jdr. | refl. tr.: Rusnės apylinkių žvejai dar neseniai per Jonines atsiritindavo prie laužo alaus statinaitę, merginos… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išridenti — 1. tr. išritinti, išristi: Jis išrideno ant savo vežimo keletą aukso bačkučių ir nuvažiavo LTR(Jon). Andriukas išridena duonkubilį į užkrosnį J.Avyž. Ne teip lengviai duosis iš duobės išridẽnami [akmenys] Ps. O raudona saulė kaip varinis varpas… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išritenti — 1. žr. išritinti 1: Tuoj išriteno iš pirkaitės kokią bačką ir ritinėja per pirkią, kol net gaidys užgieda LMD(Pns). | refl. tr.: Išsiritendavo statinukę kryžiakelėn, pats gerdavo ir versdavo gerti pirmą pasimaišiusį praeivį rš. 2. refl. ritantis… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išritinimas — išrìtinimas sm. (1) LL297 → išritinti 1: Išritinimo būgnas PolŽ22. ritinimas; išritinimas …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išritinėti — LVI792 1. K, Š iter. dem. išritinti 1: Akmenis išritinėk J. Mūsų tėviška žemelė mus penėjo, nuo amžių gyvenome joje, dirvonus plėšėme, akmenis išritinėjome rš. Radę iš vienos nakties, sako, išvartalioti tie akminys, išritinėti Nv. | refl. K:… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išruntinti — išrùntinti tr. šnek. 1. išritinti: Ot akmuo, tai ben akmuo: šešiuose led išruntinom! Knv. 2. iškasti: Labai didelę duobę išrùntinot bulbom pilt Dsm. runtinti; išruntinti; nuruntinti; priruntinti …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”